Pagaliau atėjo laikas aplankyti mano sesutę, kuri jau keli metai gyvena Harstad, Norvegijoje.
Kartu vykti pasikvietėme ir mūsų piršliukus Aurelijų ir Silviją. Startavome su skolintu septynviečiu automobiliu Chrysler Grand Voyager, nes mūsų visureigis Opel Frontera dieną iki kelionės nusprogo. Tiksliau šmotas laidų kažkur po prietaisų skydeliu tiesiog susilydė į vieną laidą 
Gal ir į gerą… Su Chrysler’iu važiuoti buvo vienas malonumas: autopilotas, daug vietos keleiviams ir bagažui, navigatorus, be kurio būtume ilgai klaidžioję po Talino ir Helsinkio gatves.
Startavome 2008.07.19 apie 22.00 val. iš Utenos. Naktį kirtome Latvijos ir Estijos sienas, o ryte suspėjome į 7.00 val. keltą iš Talino į Helsinkį. Suomijos sostinėje apžiūrėjome Suomenlinnos salos tvirtovę, o po ekskursijos kelto iš/į Suomenlinną prieplaukoje nusipirkome lašišos kepsnio. Jei kas nors iš skaitytojų ten pirks maisto, saugokitės žuvėdrų, nes jos agresyviai puolą nuo pavėsinių, kioskų stogų jums į lėkštę ir stengiasi nučiupti kokį kąsnį.
Po skanių pietų pasukome į Suomijos pietvakarius - Turku miestą. O kadangi skrandžiai buvo pilni skanaus ir šilto maisto, teko pakeliui sustoti degalinėje ir pasidaryti siestą. Vakarop pasiekėme Naantali miestelį, kuriame, vienoje saloje yra įsikūrės Trolių Mumių miestelis. Deja, apžiūrėjome jį tik iš už tvoros, nes miestelis jau buvo uždarytas, tad neilgai pasivaikščioję po Naantli, kuris labai primena Trakus, patraukėme į Suomijos šiaurę.
Važiavom ilgai. Vakarop įsilijo, tad Rauma miestelį, kurio senamiestis yra įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą ir todėl buvo numatytas mūsų aplankyti, tiesiog pravažiavome. Vairuoti per smarkų lietų ir dar naktį buvo sunku, tad sustojome nakvynei automobilyje.
Visą kitą dieną važiavome nesustodami iki pat Oulu miesto. Suomijoje keliai labai geri. Paprastame kelyje leidžiama važiuoti iki 100 km/h greičiu. Greitkeliuose yra poilsio aikštelės su tualetais, dušais, pavėsinėmis… Vienas malonumas keliauti. Neramino tik degalinės, kurių didžioji dalis Suomijoje - automatinės. Blogiausia tai, kad lietuviškų kortelių jos nepripažino: anei Aurelijos debetinės Maestro, nei mano kreditinės Visa 
Tad tekdavo ieškotis degalinių, kur galima atsiskaityti kasose - čia dėl kortelių sunkumų nebekildavo. Tačiau nematėme nei vienos neautomatinės degalinės, dirbančios naktį
Nuo Oulu pasukome į Kemi. Kemi yra Suomijos miestas pačioje Baltijos jūros šiaurėje. Čia susiradome nebrangų viešbutį Merihovi ir jame apsistojome nakčiai, o kadangi kava, sausainiai ir kitas šaltas kelioninis maistas jau buvo nusibodęs, tai susiradome ir piceriją. Po vakarienės dar pasivaikšiojom po miesto parką pajūryje.
Po pusryčių pasukome į šiaurę - Rovaniemi, kur gyvena Santa Klausas. Čia aplankėme Santas’ Park, kur nusifotografavome su “tikruoju” su Santa Klausu, nors paskui, nuvykę į Santas Village, radome dar vieną “tikrą” Kalėdų senį. Su pastaruoju jau nebesifotografavome… Tik pasifotografavome palei simbolinį Arkties ratą ir pasukome linkgalutinio mūsų kelionės tikslo - Harstad Norvegijoje.
Švedijoje keliai pasirodė prastesni nei Suomijoje. Norvegijoje - vėl geresni. Norvegiją pasiekėme jau po vidurnakčio. Naktis čia įdomi - nors saulės jau nebebuvo matyti, tačiau šviesos pakako, kad galėtum važiuoti ir be įjungtų priekinių žibintų. Tačiau labiausiai žvilgsnis krypo į kalnus… Stačios uolos, kalnų keliai… Hmmmm…. net prisiminus - gera
Lina ir Jan mus pasitiko nebetoli nuo Harstad ir palydėjo iki namų. Šeimininkai, nors ir antrą valandą nakties, buvo labai svetingi: mūsų laukė šilta sukūrinė vonia terasoje su vaizdu į miesto uostą ir vynas bei vynuogės ant padėkliuko. Neilgai pasimėgavę šilta vonia, sumigome po ilgos kelionės…
Apturejom nuostabia kelione kartu. Esame baisiausiai dekingi uz kvietima, silta priemima, aprodytas nuostabias vietas ir patirtus nuotykius.
tiesiok PERFECT….nuotraukos neapsakomos.
dziaugiuosi :-)))))))