Pirmąją dieną Norvegijoje, galima sakyti, ilsėjomės po kelionės. Sesutė skaniai pamaitino, aprodė namus :-). Paskui sėdom į automobilį ir Janas pavėžiojo po Harstad - padarė trumpą ekskursiją. Vakarop Harstad pasiekė ir Aurelijus su Silvija. Tad, vėl visi sėdę į mašiniuką, kartu nuvažiavome pabraidyti iki kalnų ežeriuko. Grįžę namo, panaktinėjom iki šiek tiek po vidurnakčio (nes, na, NIEKAIP nesutemo).
Antroji diena. Pirma nuvykome iki Adolfo patrankos. Tai didžiulė karo laikų vokiečių patranka Harstad pakraštyje. Patranka saugojo kelią į Narvik uostą, per kurį iš Kirunos Švedijoje buvo gabenama geležies rūda vokiečių karinei pramonei. Įspūdingo dydžio patranka galėjo pataikyti į laivą, esantį už 50 km (!!!). Kiek supratau iš gido, kuris eksursiją vedė iškart trimis kalbomis (norvegų, vokiečių ir anglų) patranka taip ir liko nepanaudota, nes sąjungininkai, žinodami apie ją, nerizikavo savo laivais.
Po ekskursijos - pietūs ir kelionė į Elgen - vietovę netoli Harstad. Čia apžiūrėjom keletą senų vokiečių karinių įvirtinimų ir pasivaikščiojome po paplūdimį, kuriame Aurelija prisirinko daugybę kriauklyčių ir koralų savo rankdarbiams. Kol čia vaikštinėjom, Patricija automobilyje numigo pietų miegelio, o kai nubudo, pasukome link Elgen kalno. Tai nedidelis kalnelis, kurio viršunė - apie 500 metrų virš jūros lygio. Kaip sakė Lina, čia pradinukus atveža iš mokyklos grupėmis palaipioti. 
Na, lipti į kalną tikrai nebuvo sunku net su Patriciją ant pečių: visur išminti takai, stačių uolų beveik nebuvo. Karts nuo karto stojome pasiilsėti ir pasigrožėti nuo kalno atsiveriančia panorama. Pati kalno viršunė, gaila, buvo apsitraukusi rūku, tad negalėjome pasižvalgyti ten po apylinkes, tačiau į akmenų krūsnį, įdėjome ir po “savo” ženklą - tokia tradicija. Beje, kalnų viršunėse būna dėžutės, kuriose galima rasti įkopusiųjų knygą - čia pasirašo visi, kas pasiekia viršūnę. Patricija irgi paliko savo įrašą
Kadangi tokiame aukštyje buvo šalta, nes smarkokas vėjas pūtė nuo vandenyno, tai pakalnėn lipome gan sparčiai. O susiradę užuovėją be rūko, sustojome arbatos ir pyrago pertraukėlei.
Grėžus namo, manau, visi miegojo kaip kūdikėliai
