Garinės sienas iškalėme garo izoliacija su aliuminio folija. Pirties sienas dailinome viengubo pjovimo drebulinėmis lentomis.

Sumetėme plautus (gultus), groteles grindims. Beobliuodamas pastarąsias nusiobliavau kairės rankos nykštį. Tad pirties projektas  šiek tiek palėtės. Nepaisant traumų ir talkų iki antros valandos nakties, Naujųjų vakarą pirtį užkūrėme maudymuisi.

Ir čia išlindo krosnies netobulumas. Tiesiog vanduo krosnyje užverda dvigubai greičiau nei pirtis įkaista iki 90 laipsnių. Ką jau ten bekalbėti apie įkaitusius akmenis garui gaminti… Nors garo netrūko iš verdančio katilo

Nusprendėme, kad krosnį tikrai reiks perdaryti. Greičiausiai vietoje dabartinio vandens bako teks padaryti talpą akmenims, o vandenį ruošti atskiroje talpoje.

Panašūs įrašai:

• Kašaras

Gražus: baltas, pūkuotas, su juoda juostele ant galvos ir dėme ant nosies. Pavadinom Pūke, o  Patricija pervadino į Pūką . Po savaitės paaiškėjo, kad čia visai ne Pukė o Pūkis

Pūkis mėgsta daug miegoti, palaikyti kompaniją man pirtyje (kol krosnis korenasi). Jūsų dėmesiui – nuotraukos.

Panašūs įrašai:

• Tarpušvenčio pasispardymas pirtyje

Gal kam įdomu, kaip kelio ženklą įsirengti?

Tai labai paprasta. Leidimus gauti sugaišau vos dvi darbo dienas. Su gamyba – liūdniau: čia teko kentėti beveik mėnesį.

1. Reikia gauti kelio savininko leidimą. Kiek suprantu, didieji Lietuvos keliai – magistraliniai ir krašto – priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (taip taip, tai pačiai, kuri labai dažnai radijuje ir televizijoje leidžia socialinę reklamą apie saugų eismą). O mažesnieji, rajoniniai keliai priklauso savivaldybėms. Mums, norint gauti leidimą kelio ženklą pastatyti ant A6 kelio, teko leidimą gauti VĮ “Utenos regiono keliai”. Tiesiog vieną ketvirtadienį paskambinau ir pasakiau, kokio ženklo noriu ir kur noriu jį pasistatyti. Manęs paprašė atvykti pirmadienį ir atsiimti leidimo. Po savaitgalio, pirmadienį,  gavau nieko nekainuojančią ženklo įrengimo schemą (vietovės aeronuotrauka su pažymėta vieta, kurioje stovės kelio ženklas ir kelio ženklų aprašymas), ant kurios buvo Regiono kelių leidimas ir (!!!!!!!!!!!!) Utenos rajono kelių policijos viršininko parašas.

2. Reikia gauti kelių policijos pritarimą. Jeigu Jums taip labai nepasisekė, kad gavote tik kelių savininko leidimą, teks patiems vykti iki vietinės kelių policijos skyriaus ir suderinti schemą su viršininku.

3. Gaminame kelio ženklą. Turėdami šią schemą su dviem parašai, galite kreiptis į bet kurį kelio ženklų gamintoją (Urbico, Švytėjimas…) dėl kelio ženklo gamybos ir/ar pastatymo. Šita dalis brangiausia. Už Keturis kelio ženklus (Du “Kaimo turizmo sodyba” ir dvi papildomas lenteles), kuolą ir pastatymą UAB “Urbico” suplojome pusantro tūkstantėlio. Tačiau tikiu, kad galima rasti ir pigiau.

Panašūs įrašai:

• Kliudžiau
• Kaip apsisaugoti nuo šiukšlių (spamo)?

Ir darbingas: per kelias valandas pakėlėme pirties kaminą ir sieną per šešias eiles. Jei taip ir toliau, greitai kursim krosnį

Panašūs įrašai:

• Pirtelė

Darbus dirbo Andrius su uošviu Danieliumi, o kartais ranką pridėdavo ir uošvienė Zofija su Aurelija, Tatjana.

Pirmoji diena. 3 val. darbo. Surinkti dviejų sienų karkasai. Karkasui naudojome 15 cm pločio ir 5 cm storio lentas. Turbūt niekam jau nekyla noras karkasą tvirtinti vinimis, nes besikraipydamas medis juos tikrai ištrauks. Dirbome tik su medvaržčiais.

Antroji diena. 7 val. darbo. Surinkti dar dviejų sienų karkasai ir visos sienos apmuštos garo izoliacija bei OSB prokštėmis. Garo izoliacijai naudojome storą polietileno plėvelę, kurios galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje. OSB plokštes rekomenduotina naudoti ne plonesnes kaip 1 cm. Plonesnės plokštės kažin ar suteiks karkasui tvirtumo.

Trečioji diena. 7 val. darbo. Iki šiol paruoštos sienos dabar jau pastatytos ir sutvirtintos.

Ketvirtoji diena. 5 val. darbo. Supjauti, užkelti ir pritvirtinti perdangos balkiai, ant kurių taip pat laikysis ir gegnės. Tiek balkiams, tiek gegnėms naudojome tokio pat storio ir pločio lentas, kaip ir pačiam karkasui.

Toliau – atsakingas darbas – renkamės stogo dangą, nuo kurios priklausys, kaip ant gegnių reikės tvirtinti grebėstus. Nutarėme dengti dažytu beasbesčiu šiferiu Eternit.
Argumentai: šiferį dengti jau mokame, be to juo dengtą stogą bus nesunku keisti statant priestatą, o kaina beveik tokia pati kaip skardinės stogo dangos. Be to, sako, kad skarda “barška” lietui lyjant.

Penktoji-dešimtoji diena. Darbo jėga – 1 žmogeliukas. Statau gegnes. Radau internete man dar nematytą gegnių pastatymo būdą, kurį taikant gegnes galima statyti vienam. Iš pradžių įpjaunam balkius, tačiau ne daugiau kaip 1/3, o tada panašų dantį padarome ir gegnėse. Įstačius gegnių “dantį” į tokią išpjovą, gegnės niekur nepabėgs. Patogu.

Reikia pradėt galvoti apie kaminą – mūryti iš plytų ar pirkti gatavą… o gal statyti iš fibo blokelių?.. Greičiausiai viskas atsirems į kainą. Taip pat apžiūrėjome 1991 metais pagamintą ir iki šiol uošvių garaže “gerų laikų” laukiančią krosnelę pirčiai. Tai įdomus fabrikinis “egzempliorius” su didele talpa vandeniui šildyti. Iškart kilo krosnelės perdarymo idėjų ir klausimas, o kaip gi reiks karkasinę sieną šalia krosnelės apsaugoti nuo karščio. Ir greitai buvo rastas atsakymas – ta sienos dalis bus plytinė. Raudonos molio plytos turėtų atrodyti geriau nei sprendimas atskirti krosnelę nuo sienos skardos lakštu, kaip tai daug kur galima pamatyti.

Naktį praūžęs viesulas nieko nenuvertė, tad dirbu toliau.

11 diena. 4 val darbo. Gegnės sutvirtintos pritaisius įžambius skersinius, nuimti laikini tvirtinimai. Kad galėčiau pradėti montuoti skliautų karkasus, teks pirmiausia OSB plokštėmis uždengti perdangos kraštus ties skliautais.

12 diena 2 val. darbo. Kabėmis prie gegnių prišaudėme vieną juostą difuzinės plėvelės. Gerai, kad lyti pradėjo – pamačiau, kad vandens lašai tiesiog kimba prie plėvelės, o apvertus ją, nuo kitos pusės vanduo nubėga kaip nuo žąsies. Teko pasiaiškinti, kuri plėvelės pusė iš tikrųjų turi būti išorėje, o kuri viduje, nes ant pakuotės jokios informacijos, kaip atskirti puses nebuvo. Dar įdomiau, ten pat išspausdintoje nuotraukoje matėsi, kad užrašai ant plėvelės yra išorinėje pusėje. Deja, taip prikalta plėvelė tiktai “gėrė” lietaus vandenį. Nuėmėme plėvelę ir apvertę, vėl pritaisėme prie gegnių.

13 diena. 7 val. darbo. Visas stogas padengtas difuzine plėvele ir sugrebėstuotas.

14 – 16 diena. Apšiltinta 2/3 sienų ir beveik visa perdanga. Atėjo ilgasis savaitgalis. Ilsimės nuo statybų, ir priimam norinčius pasišaudyti. Uošviui teko dirbti vienam. Po truputį buvo apšiltintos likusios sienos.

17 diena. Tvirtinam stogo dangą. Vieną šlaitą dviese su Danieliumi apdengėme per 8 val. Kitą šlaitą užsnigo. Laukiam pavasario.

18 – 19 diena. Atėjo pavasaris. Nutirpo sniegas. Kitą stogo šlaitą uždengiau vienas iš viso per 4 val.

20-23 diena. Visos sienos, skliautai, pastogės užbaigtos kalti OSB plokštėmis. Įstatyti langai. Iš išorės kalame sienų apdailą – viengubo pjovimo lentas, kurias iškart impregnuojame sėmenų aliejumi. Darosi gražu.

Pamečiau dienų skaičių. Žodžiu visą vasarą po truputį krapščiausi su išorės apdaila, mat be pagalbos labai sunku obliuoti ilgas lentas. Galų gale apdaila beveik baigta ir užsakytos skardos stogui.

Atėjo laikas darbus pradėti viduje, tad pirma reikia išbetonuoti grindinį. Užsakėme 1,5 kūbo gatavo betono, ir po kelių valandų darbo turėjome grąžų grindinį.

Pradedam kelti kaminą. Pirma ant grindinio kreida nusipiešėm būsimų sienų kontrūrus, tad buvo lengviau planuoti kamino ir plytinės sienelės šalia krosnies vietą. Taip pat suplanavom ir nišas elektros ir vandens įvadui. Pirmą dieną tesugebėjom pakloti pusantros eilės… Beje, darbų apžiūrėti į pirtelę buvo atskridęs šikšnosparnis (žr. nuotraukas). Antrą dieną jau padarėme trečdalį sienos. Siena iškilo gan greitai. Antrame aukšte kaminą mūrysime iš silikatinių plytų, nes molinės baigėsi

Kol neprasidėjo rudens lietūs, paskubėjome įrengti kanalizaciją: pasamdėme ekskavatorių, kuriuo ir duobę iškasėm ir betoninius šulinio žiedus į ją suleidome.

Plius nutarėme šiek tiek pakeisti projektą ir pristatyti nedidelę terasą. Tad vieną dieną teko skirti polinių pamatėlių betonavimui.

Kaminas greitai iškilo virš stogo. Kadangi pradėjo šalti, tai patį viršų teko mūryti su betono priedu, didinančiu atsparumą šalčiui, bei kamino viršų apšiltinti, kol skiedinys sutvirtės.

Kad jau kaminas baigtas, galima statyti likusias pertvaras, baigti OSB plokštėmis apkalti lubas, klijuoti plyteles ant grindų ir tempti į vidų krosnį.

Kad galėtume užbaigti šiltinti lubas, reikėjo žinoti, kurioje vietoje ir kiek bus angos užlipti į antrą aukštą. Tad iš pradžių sukalėme laiptų maketą, o kitą dieną prasitampėme su dviem didžiuliais rąstais: iš vieno padarėme masyvų stulpą laiptams, o kitą, gražiai lenktą, priderinome pritaisyti ratu aplink pirmąjį. Belieka pritaisyti laiptelius, kuriuos kol kas planuojame daryti iš pusrąsčių.

Nauji metai artėja! Reik skubėt su apdaila, kad aliejus nuo lentelių spėtų išdžiūti dar iki “likimo ironijos”

Tęsinys čia

Panašių įrašų dar nėra.