Sodyba
Vienas didžiausių Mackonkiemio projektų - sodyba. “Savo kampelio” paieškos truko kelis mėnesius. Perskaitėm daugybę skelbimų, nemažai skambinom, važinėjom apžiūrėti. Turėjom keletą potencialių pirkinių netoli Tauragnų. Dėl vieno jau buvome ir kainą suderėję - 25000 Lt. Nors namas plyname lauke, jokio vandens telkinuko, stogas ant šono nuversto trejeto (3) formos, name į grindis įsimetęs grybas… Kita vertus - Aurelijai iki darbo Tauragnų mokykloje netoli - 2 km, o iki Utenos apie 11 km.
Bet va, kolegė į darbą atsinešė laikraštį su nauju skelbimu apie parduodamą vienkiemį 9 km nuo Utenos. Susiskambinau, su uošviu (tada dar - būsimu) nuvažiavom pažiūrėti. Pirmas dalykas, kuris man patiko - didžiuliai klevai šalia namo ir aplink sodybą. Visa kita tapo ne taip jau ir svarbu: namas didelis, stogas dar geras, yra sodas, žemės - apie hektarą, yra mažas tvenkinukas, tvartas ir kluonas. Kaina - 17000 Lt. Nebesiderėjom.
Namo vidus nebuvo niekuo išsiskiriantis - sena kaimo gryčia tinkuotomis sienomis. Vienos sienos dažytos aliejiniais dažais, kitos tapetuotos. Grindys medinės. Viename namo gale - kamara - toks visokiausių reikalingų ir nereikalingų daiktų sandėlis. Kitas namo galas padalintas į tris kambarėlius su krosnimi, apšildančia visus tris vienu metu. per namo vidurį - veranda ir virtuvė kurioje stovėjo didžiulė duonkepė krosnis ir viryklė.
Vėliau prasidėjo griovimo ir statybos darbai. Pirmiausia išvertėme vieno namo galo pertvaras. Taip iš trijų buvusių kambarių, gavome vieną. Tada išlupėme grindis ir iškasėme apie pusę metro molio aslos, kurios vietą užėmė žvyras, hidroizoliacija, putplastis ir betonas. Taip pat teko sutvarkyti namo pamatą, iš kurio buvo likę tik palaidi akmenys bei iškrapštyti apatinius namo sienojus, kurie buvo visiškai sutrūniję. Į jų vietą stojo blokeliai, ir plytos.Taip pat permūrijome ir kaminą, kuris jau buvo avarinės būklės, o vietoje išgriautų krosnių, iškilo vonios sienos.
Bus daugiau.
