Mackonkiemis » apskaita

Renkamės: individuali veikla ar individuali įmonė?

Andrius — Tue, 26 Jan 2010 19:03:03 +0000

Po eilinių naujametinių “dovanėlių” mokesčių mokėtojams, daug kas suskubo savo individualias įmonės reorganizuoti į uždarąsias akcines bendroves, stabdyti veiklą ar netgi likviduoti. Mūsų atvejis irgi sunkus Tačiau iš verslo trauktis dar neketiname, todėl, nors individualią įmonę ir likviduojame, veiklą tęsiame. Dabar Mackonkiemis nebe “IĮ”, o IV – individuali veikla su pažyma.

Kas lėmė mūsų pasirinkimą? Visų pirma, mažesni individualiai veiklai taikomi mokesčiai, kurie lyginant su IĮ yra daugiau nei per pusę mažesni. Ypač padėjo apsispręsti tai, kad pagal darbo sutartis dirbantiems ir individualia veikla su pažyma užsiimantiems kas mėnesį nereikia visai nieko mokėti.

Štai trumpa lentelė, kurioje palyginti individualios veiklos ir individualios įmonės kriterijai, kurie pirmiausia šovė į galvą lyginant šias verslo organizavimo formas. Tikiu, kad pranašumų ir trūkumų yra ir daugiau. Jei kažkas labai svarbaus čia nepaminėta, parašykit komentarą – papildysiu lentelę.

Lyginamas požymis	Individuali veikla su pažyma	Individuali įmonė
Pelno mokestis	Nėra	15% 5%, jei įmonė iki 10 darbuotojų, iki 500000 Lt apyvarta
Socialinio draudimo įmokos	14,25% (28,5%/2) – 28,5% tarifu apmokestinama pusė pajamų. Neapmokestinama suma, viršijanti 48 draudžiamų pajamų dydžius – 56160 Lt (2010 pradžia)	28,5% Neapmokestinama suma, viršijanti 48 draudžiamų pajamų dydžius – 56160 Lt (2010 pradžia
Privalomasis sveikatos draudimas	4,5% (9%/2) – 9 % tarifų apmokestinama pusė pajamų. Neapmokestinama suma, viršijanti 48 draudžiamų pajamų dydžius – 56160 Lt (2010 pradžia)	9% lubos – 48DPD Neapmokestinama suma, viršijanti 48 draudžiamų pajamų dydžius – 56160 Lt (2010 pradžia)
Gyventojų pajamų mokestis	15% NPD netaikomas. PNPD – taikomas	15% Pajamoms, laikomoms su darbo santykiais susijusiomis, taikomas NPD pagal GPM įstatymą.
Leidžiami atskaitymai:	Skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. Galimybė nerinkti išlaidas patvirtinančių dokumentų, o tiesiog leidžiamais atskaitymais laikyti 30% pajamų.	Skaičiuojant pelno mokestį
Apskaita	Pasirinktinai – pinigų arba kaupimo principas (nuo 2010 m.)	Pasirinktinai – pinigų arba kaupimo principas
Galimybė registruotis PVM mokėtoju	Yra	Yra
Galimybė samdyti darbuotojus	Yra	Yra
Verslo/įmonės savininko įmokos kas mėnesį	72 Lt PSD	300 Lt (VSD+PSD)
Savininko įmokos kas mėnesį, jei savininkas patenka į apdraustųjų sąrašą (yra samdomas darbuotojas ir pan.)	0 Lt	300 Lt (VSD+PSD)
Prekyba akcizinėmis prekėmis (cukrus, alkoholis, tabakas)	Negalima	Galima
Skolinimasis	Gyventojui skolintis paprasčiau – užtenka pajamų mokesčio deklaracijos, dažniausiai nereikia įkeisti turto. Palūkanos – leidžiami atskaitymai. Pagal lizingo sutartį gyventojo vardu nupirktas daiktas, naudojamas individualioje veiklos – leidžiami atskaitymai.	IĮ pasiskolinti reikia apskaitos duomenų, pelningos veiklos, dažniausiai – įkeisti ir turtą. Jei paskola gyventojo vardu – įmonės vardu jos neapskaitysi (???) Pagal lizingo sutartį gyventojo vardu nupirktas daiktas, naudojamas IĮ – neapskaitomas (???).
Šeimos narių pagalba be darbo sutarties	Negalima. Reiktų samdyti.	Galima
Verslo sritis	Ne visos veiklos galimos	Galimos praktiškai visos, net licencijuojamos veiklos
Gyventojui priklausančio turto naudojimas veikloje ir su juo susiję leidžiami atskaitymai (Įsigijimo, eksploatavimo sąnaudos)	Galimi	Galimi

Iliustracija: Spaz-Stock.

Panašūs įrašai:

Nemokama apskaitos programa GnuCash

Andrius — Wed, 21 May 2008 07:32:44 +0000

Jau anksčiau rašiau, kad GnuCash neblogai tinka nedidelės įmonės buhalterinei apskaitai vesti. Ką gi, geresnio nemokamo produkto kol kas taip ir neradau. Daug vilčių dedu į Tiny ERP (verslo valdymo sistema), tačiau vien apskaitai vesti ji per daug paini, o ir ilgai lauktos FIFO atsargų apskaitos funkcijos vis dar niekaip nepasirodo…

Tad mano sprendimas – kol kas likti su GnuCash. Štai, kas man šitoje programėlėje patinka:

Nemokama.
Veikia nemokamoje Linux OS.
Visos operacijos vyksta per sąskaitų planą, o ne per žurnalus. Tad pirma reikia jį nustatyti. Neblogai, kad galima nereikalingas, nenaudojamas sąskaitas tiesiog paslėpti.
Sąskaitų-faktūrų paruošimas ir spausdinimas. Nebereikia ieškoti atskiros programos šiam darbui. Paruošus sąskaitą-faktūrą, joje nurodytas sumas galima iškart įrašyti į apskaitą ir atsispausdinti pačią s/f. Tiesą pasakius, spausdinant sąskaitas-faktūras iškart arba eksportuojant jas į pdf failą, teksto šriftas yra didokas, tad dar reikia paieškoti, kaip jį sumažinti. Tačiau kliūtį su per dideliu šriftu galima apeiti pirma eksportuojant sąskaitą-faktūrą į html failą, ir atspausdinant jį iš interneto naršyklės. Pačią s/f formą taip pat galima keisti, įterpti logotipą, keisti teksto išdėstymą ir pan.
Mokėtinų sumų kontrolė. Įvedus naują, jums išrašytą sąskaitą-faktūrą ir nurodžius jos apmokėjimo terminą, GnuCash apie artėjantį atsiskaitymo laiką primins iš anksto. Lygiai taip pat Jums gali būti pranešama apie neapmokėtas klientų skolas įmonei.
Daug darbo atkrenta ir su pasikartojančių operacijų automatizavimu. GnuCash galima suformuoti pasikartojančias operacijas, nurodant, kiek kartų, ir kada jas reikia įvykdyti. Tai labai patogu fiksuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą ar amortizaciją, prenumeratos sąnaudas, kitų būsimo laikotarpio sąnaudų nurašymą. Apie atėjusį laiką tokias operacijas įvykdyti, GnuCash gali jus perspėti ir paprašyti jūsų patvirtinimo operacijų įvykdymui.
Mano didžiam džiaugsmui, atradau ir metų pabaigos operaciją “Knygų uždarymas” (gal GnuCash ją jau seniai turėjo? ), kuri “sunulina” visas pajamų ir sąnaudų sąskaitas ir gautą metų veiklos rezultatą perkelią į jūsų nurodytą sąskaitą, pvz., “Nepaskirstytas einamųjų metų pelnas (nuostolis)”.
Ataskaitos. Jas galima pritaikyti ir Lietuvai. Kol kas man tai nėra aktualu, tad pritaikymo darbo dar nesiėmiau.

Programos trūkumai:

Dar nėra lietuviškos vartotojo sąsajos. Gal kas norėtų man padėti šią programą išversti? Apie trečdalis darbo jau padaryta.
Daug rankinio darbo su nuolat apskaitomis atsargomis. Gerai, kad mes nusprendėme savo įmonėje jas apskaityti periodiškai.

Panašūs įrašai:

Linux ir Pačiolio apskaitos ir mokesčių politika

Andrius — Wed, 27 Feb 2008 14:52:26 +0000

Įsigijau Pačiolio „2008m. apskaitos ir mokesčių politika“ su CD (III versija) [AMP]. Deja, tik išpakavęs pirkinį, kurio laukiau lygiai dvi savaites, pamačiau, kad norint paleisti CD, reikia kompiuteryje turėti bent jau MS Windows 2000 (SP4) ir MS Office 2000.
Bet visų šių reikalavimų nebuvo produkto aprašyme!!!

Iš pradžių, maniau, kad nieko tokio ir Wine susidoros su reikalavimais, tačiau Pačiolio produktas dar tikrina, ar aš naudoju MS Word!!! Čia beveik kaip prievartavimas įsigyti daiktą, kurio man nereikia!!! Gėda Pačioliui!!! Na viso teksto ranka tikrai nerinksiu, o skanuoti knygą puslapį po puslapio ir nuskaityti tekstą irgi tingiu. Nutariau ieškoti veikiančio MS Office ir konvertuoti visus Pačiolio dokumentus į man tinkamą formatą, tarkime .odt.

Galų gale radau kompiuterį, kuriame veikia legalus MS Office 2002. Įdiegiau AMP, aktyvavau. Veikia. Mano nuostabai, kopijuoti teksto iš Pačiolio dokumentų negalima! Išsaugoti doc failiukų kitais formatais (tarkime rtf), irgi negalima. Ką gi, nebloga apsauga nuo piratavimo. Bet aš ne piratas – už produktą sąžiningai sumokėti pinigai, o naudotis juo savo kompiuteryje (Linux+OpenOffice) ir darbovietės kompiuteriuose (Windows+OpenOffice) negaliu!

Galų gale radau būdą tekstuką perkelti į odt failiuką, nors, pagal licencinę sutartį, to lyg ir negalima daryti… Apskritai, pagal tą sutartį net į Linux diegti AMP negalima… Čia tai jau tikras prievartavimas pirkti (arba naudoti nelegalius) Windows ir MS Office!!! O AMP knygos pratarmėje parašytas teiginys “prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su apskaitos politikos šablonais, kurie parengti standartine visiems prieinama priemone – MS Word programa” – grynas nusipezėjimas. Tai, kad doc formatas yra beveik visuotinai priimtas, nereiškia, kad visi naudoja MS Word.

Panašūs įrašai:

Nemokamos buhalterinės apskaitos programos

Andrius — Thu, 07 Feb 2008 10:25:36 +0000

Pakilau į kryžiaus žygį. Ieškau nemokamos programos, veikiančios nemokamoje Linux operacinėje sistemoje, su kuria galėčiau tvarkyti IĮ buhalterinę apskaitą. Reikalavimai paprasti: dvigubas įrašas, mokėtinų ir gatinų sumų kontrolė, ilgalaikio turto apskaita, pasikartojančių operacijų automatizavimas, lengvai formuojamos ataskaitos ir jų formos. Štai rimčiausi kandidatai:

Gnucash, kurį naudoju jau beveik metus, labai lengvai įdiegiamas. Čia yra nebloga mokėtinų ir gautinų sumų kontrolė, galima formuoti automatines pasikartojančias operacijas (prenumerata, nusidėvėjimas). IĮ apskaitai jos visai pakaktų, tačiau… Nėra galimybės vesti analitinės ilgalaikio turto apskaitos (IT kortelių), o metų pabaigoje pasigedau ir automatizuoto pajamų/sąnaudų sąskaitų uždarymo. Taip pat keblus ataskaitų formų sudarymas, o kreditines sąskaitas (dvigubo įrašo apskaitoje) norėtusi matyti ne su minuso ženklu Žinoma, norėtusi ir lietuvišką vartotoją sąsają turėti. Vis gi, programa nebloga.

Šiuo metu eksperimentuoju su TinyErp. Programa tikrai daug žadanti, tačiau įdiegimas keblokas: reikalaujama PostgreSQL, TinyERP serveris ir TinyERP klientas. Pagaliau paleidus programą, atsiveria visiškai kitokios galimybė nei su Gnucash. TinyERP beveik išversta į lietuvių kalbą (vertimo projekte dalyvauju ir aš). Galima įdiegti pavyzdinį sąskaitų planą, yra debitorių ir kreditorių kontrolė, sąskaitų-faktūrų ruošimas, ilgalaikio turto apskaita, metų pabaigos operacijų automatizavimas, operacijų priskyrimas skirtingiems žurnalams, suderinamumas su el. prekybos sistemomis… ir dar daug visko. Tačiau toje funkcijų gausoje sunku susigaudyti. O gal tiesiog sunku priprasti, nes Gnucash operacijas vesti reikdavo tiesiai į sąskaitas, o čia – per operacijų žurnalus. Gaila tik, kad TinyERP nemoka atsargų apskaityti pagal FIFO arba LIFO metodą…
Vakar pabandžiau ir SQL-Ledger bandomąją versiją. Pirmas įspūdis neblogas. Funkcijos panašios į Tiny ERP, tačiau viskas pasirodė žymiai paprasčiau, tačiau pasigedau ilgalaikio turto apskaitos (jei nepražiopsojau). Tiesa, SQL-Ledger valdoma tik per interneto naršyklę. Sekantis žingsnis – pabandyti SQL-Ledger serverį paleisti mano nešiojamame kompiuteryje, kas neturėtų būti labai lengva… Todėl toliau pabandysiu įvaldyti TinyErp

Panašūs įrašai: